Istorija

Medžioklė Kėdainių rajone

Iki atkuriant Lietuvos nepriklausomybę Lietuvoje veikė carinės Rusijos valdymo laikų medžioklės įstatymas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1918-1920 metais medžioklė buvo palikta Dievo valiai. 1920 m birželio mėn. 15 d. žemės ūkio ir valstybinių turtų viceministras P. Matulionis išleido ,,Medžioklės laikinąsias taisykles“. 1920 m. spalio 27 d. Gamtos tyrimo stoties vedėjas T. Ivanauskas parašė prašymą Kauno apskrities viršininkui, prašymą užregistruoti Taisyklingos medžioklės ir žūklės draugiją. Draugiją viršininkas užregistravo  1921 m. vasario 7 d. Draugijos skyriai buvo įkurti visose apskrityse. Kėdainių skyriuje į draugiją įstojo 150 medžiotojų. Medžiotojų skaičius draugijoje kasmet keitėsi: 1925 m. draugijoje buvo 180, o 1940 m. – 118 medžiotojų. Medžioklė buvo gana brangus malonumas, todėl dauguma draugijos narių buvo valdininkai, kariškiai, miškininkai, turtingesni ūkininkai. Valstybinai miškai draugijai buvo nuomojami pagal nuomos sutartį, o nuomos mokestis už 1 ha buvo 5-7 centai. Nuo 1980 m. miškai medžioklei iš varžytinių buvo nuomojami  visiems, turintiems  teisę medžioti, nuomos kaina padidėjo iki 15-17 centų už hektarą. Kėdainių medžiotojams miškų nuoma kainuodavo apie 1600 litų. Medžioklės priežiūra ir kova su brakonieriais buvo pavesta eiguliams ir girininkams. Žvėrims ir paukščiams apsaugoti draugija turėjo teisę samdyti sargybą. Sargybos asmenų sąrašą draugija turėjo pateikti miškų urėdui. Už pagautus brakonierius Kėdainių draugija premijoms skirdavo iki 1000 litų.  Centrinės draugijos išlaikymui Kaune nuo kiekvieno medžiotojo buvo pravedami 5 litai. Kėdainiečiai kasmet sumedžiodavo 20-60 stirnų,  pora šernų, iki 100 kiškių, jerubių, tetervinų. Vokiečių okupacijos metais elnių sumažėjo du, briedžių pusketvirto, stirnų net keturis kartus.

Po karo Lietuvos TSR vyriausybė priėmė nutarimą ,,Dėl medžioklės apsaugos taisyklių Lietuvos TSR“. Tuo laiku daugelis valdžios atstovų nesuprato faunos apsaugos svarbos, tarpo brakonieriavimas. Miškuose veikė partizanų grupės ir medžiotojai organizuotų medžioklių suruošti negalėjo. 1945 m. pavasarį prof. T. Ivanausko, J. Žemaičio ir dainininko K. Petrausko iniciatyva buvo atkurta Kauno medžiotojų draugija. Medžiotojų draugijos 1946 m. buvo atkurtos Vilniuje, Klaipėdoje, Mažeikiuose. 1947 m. Vilniuje buvo įkurta Lietuvos TSR medžiotojų draugija, kuri pradėjo į draugiją surašyti visas apskrityse įkurtas draugijas. 1948 m. respublikinės draugijos pirmininkas A. Bulota skyrė laikinąją Kėdainių medžiotojų draugijos valdybą. Pastovi Kėdainių draugijos valdyba     išrinkta ir priskirta Kauno tarprajoninei medžiotojų draugijai. 1959 m. Kėdainių medžiotojų draugijos valdybos posėdyje gamtos apsaugos inspektorius 9 visuomeniniams inspektoriams paskirstė rajono teritoriją, o valdyba šioms teritorijoms paskirstė medžiotojus – tai buvo pradžia įkurti būrelius. 1960 metais prie medžiotojų prisijungė žvejai mėgėjai. Nuo tada ji vadinama medžiotojų ir žvejų draugija. 1963 metais Kėdainių rajone įkurti 8 ir 9-tas kariškių būrelis. Rajone 1966-1991 metais vidutiniškai buvo 345, 1992-2001 metais rajone medžiojo 465, o 2020 metais – 671 medžiotojas, meškeriojo 557 žvejas. Tarybiniu laikotarpiu mažiau medžiotojų buvo todėl , kad vienam medžiotojui priimti buvo reikalingas tam tikras plotas. Kėdainiams jis buvo nustatytas 250 ha. Todėl kėdainiškis medžiotojų būrelis naują medžiotoją galėjo priimti tik tada, kada toks laisvas  250  ha plotas susidarydavo. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę reikalavimas turėti nustatytą medžioklei skirtą plotą buvo panaikintas, todėl rajone padidėjo medžiotojų skaičius.

Respublikinės medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos išlaikymui Kėdainių draugija kasmet moka apie 3000 eurų mokestį. Vienam medžiotojui šiuo atveju tenka beveik 5 eurai (1920-1940 metais mokėta 5 Lt).

Dabar Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijai priklauso 13 būrelių, vienintelis Miškininkų būrelis , kuris irgi medžioja Kėdainių rajone, draugijai nepriklauso.

Parengta pagal  Antano Mališausko (Akademijos būrelio medžiotojas)

 pasakojimą