NAUJAS MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS ĮSTATYMAS

2012-09-25

     

Skelbta:

2012-09-19, Valstybės žinios, 2012, Nr.: 108 -5463

LIETUVOS RESPUBLIKOS MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2012 m. rugsėjo 11 d. Nr. XI-2211

Vilnius 

(Žin., 2004, Nr. 118-4395; 2010, Nr. 72-3615; 2011, Nr. 164-7796)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymą ir jį išdėstyti taip:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MĖGĖJŲ ŽVEJYBOS ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato visuomeninius santykius, susijusius su mėgėjų žvejyba, žuvų išteklių apsauga ir racionaliu jų naudojimu.

2. Šio įstatymo nuostatos netaikomos privačių dirbtinių vandens telkinių naudojimui žvejybai. 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Intensyviai veisiamos žuvys – žuvys, veisiamos pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žemės ūkio ministerija) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) nustatytas žuvų įveisimo limituotai žvejybai normas.

2. Leidimas naudoti žvejybos plotą – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jame nustatytomis sąlygomis naudoti žuvų išteklius ir organizuoti mėgėjų žvejybą tam tikrame valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje.

3. Limituota žvejyba – saugomų ir globojamų žuvų rūšių ar intensyviai veisiamų žuvų žvejyba, taip pat žvejyba vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba ribojama, arba žvejyba nestandartiniais įrankiais ir būdais pagal nustatytą tvarką.

4. Mėgėjų žvejyba – žuvų gaudymas mėgėjų žvejybos įrankiais ir būdais pagal Aplinkos ministerijos ar Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką.

5. Mėgėjų žvejybos įrankiai – visi žuvims vilioti ir pagauti skirti įrankiai, kurių pagrindinis elementas yra žvejybinis kabliukas arba kabliukai, taip pat bučiukai ar samteliai vėžiams gaudyti, samteliai masalui ar žuvims iš vandens išimti bei povandeninės žūklės įrankiai.

6. Mėgėjų žvejybos leidimas – įmokos, skirtos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti, sumokėjimo Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka patvirtinimas, suteikiantis teisę mėgėjų žvejybai.

7. Ne mėgėjų žvejybos įrankiai – tinkliniai žvejybos įrankiai, išvardyti 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1799/2006, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (OL 2006 L 341, p. 26), I priedo 3 lentelėje, ir elektros žūklės įrankiai.

8. Saugomos ir globojamos žuvų rūšys – žuvų rūšys, įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašą ir (arba) Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus arba saugomos pagal tarptautinius susitarimus.

9. Vandens telkinio savininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso paviršinio vandens telkinys.

10. Vandens telkinio valdytojas – privataus žuvininkystės vandens telkinio savininkas, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka žuvininkystės vandens telkinys perduotas patikėjimo teise.

11. Žūklės ploto naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, iki 2013 m. sausio 1 d. pagal leidimą naudoti žūklės plotą naudojantis valstybinį vandens telkinį.

12. Žvejyba paleidžiant žuvis – mėgėjų žvejyba, kai sugautos žuvys nedelsiant paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį, taip užtikrinant žuvų gyvybingumą.

13. Žvejybos plotas – vandens telkinys ar jo dalis, į kurį (kurią) teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą.

14. Žvejybos ploto naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija arba juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, turintys leidimą naudoti žvejybos plotą.

15. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme ir Lietuvos Respublikos vandens įstatyme.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

MĖGĖJŲ ŽVEJYBOS REGULIAVIMAS IR PLĖTRA

3 straipsnis. Mėgėjų žvejybos reguliavimas

1. Mėgėjų žvejyba leidžiama visuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose ši žvejyba nėra ribojama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkos ministerijos ar Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka žvejyba draudžiama ar ribojama žuvų nerštavietėse, migracijos keliuose, saugomų ir globojamų žuvų rūšių buveinėse.

2. Žemės ūkio ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija, nustato mėgėjų žvejybos jūrų vandenyse tvarką. Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija kontroliuoja, kaip šios tvarkos laikomasi.

3. Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, siekdama optimizuoti mėgėjų žvejybos plėtrą:

1) reguliuoja mėgėjų žvejybą vidaus vandenyse ir kontroliuoja visuose žuvininkystės vandens telkiniuose;

2) nustatyta tvarka išduoda ir panaikina leidimus naudoti žvejybos plotą;

3) nustato prekybos ne mėgėjų žvejybos įrankiais tvarką, atlieka ne mėgėjų žvejybos įrankių apyvartos kontrolę, išduoda leidimus gaminti, realizuoti, įsigyti ne mėgėjų žvejybos įrankius;

4) kuria ir valdo mėgėjų žvejybos informacinę sistemą.

4. Žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose didesniuose kaip 500 ha žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti versline žvejyba, – ne rečiau kaip kas 2 metai. Likusiuose didesniuose kaip 100 ha žuvininkystės vandens telkiniuose žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 5 metai. Žuvų išteklių tyrimai vidaus vandenyse atliekami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, o jūrų vandenyse – Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Žuvų išteklių tyrimus atliekantys fiziniai ar juridiniai asmenys šių tyrimų duomenis nustatyta tvarka privalo pateikti Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai.

5. Pagrindinės mėgėjų žvejybos reguliavimo priemonės yra šios:

1) draudimas žvejoti tam tikru laiku ir (arba) tam tikrose vietose;

2) leidžiamų naudoti žvejybos įrankių, jų kiekio ir žvejybos būdų bei masalų nustatymas;

3) didžiausio leidžiamo sugauti žuvų kiekio nustatymas;

4) leidžiamų gaudyti žuvų dydžio nustatymas;

5) draudžiamų gaudyti žuvų rūšių nustatymas;

6) ilgiausios žvejybos trukmės nustatymas;

7) žvejybos paleidžiant žuvis nustatymas;

8) žvejų skaičiaus ribojimas tam tikrose vietose ir (arba) tam tikru laiku.

6. Mėgėjų žvejybai privačiuose žuvininkystės vandens telkiniuose Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija nustato tik šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytas mėgėjų žvejybos reguliavimo priemones.

4 straipsnis. Limituotos žvejybos organizavimas

1. Limituota žvejyba vidaus vandenyse organizuojama ir vyksta Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Limituota žvejyba jūrų vandenyse organizuojama ir vyksta Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

2. Organizuojant limituotą žvejybą valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, turi būti atlikti žuvų išteklių tyrimai ir gautos žuvų išteklių tyrimus atlikusių fizinių ar juridinių asmenų rekomendacijos, kad šiame telkinyje tikslinga organizuoti limituotą žvejybą.

3. Atsižvelgdama į žuvų išteklių būklę ir žuvų išteklių tyrimus atlikusių fizinių ar juridinių asmenų rekomendacijas, Aplinkos ministerija nustato limituotos žvejybos reguliavimo priemones ir sąlygas vidaus vandenyse, o Žemės ūkio ministerija nustato limituotos žvejybos reguliavimo priemones ir sąlygas jūrų vandenyse.

4. Limituotą žvejybą leidžiama organizuoti tik paskelbus limituotos žvejybos reguliavimo priemones ir sąlygas. Limituotos žvejybos reguliavimo priemonės ir sąlygos vidaus vandenyse skelbiamos ir atšaukiamos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, o limituotos žvejybos reguliavimo priemonės ir sąlygos jūrų vandenyse skelbiamos ir atšaukiamos Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

5 straipsnis. Mėgėjų žvejybos taryba

1. Pasiūlymams aplinkos ministrui ir žemės ūkio ministrui mėgėjų žvejybos klausimais teikti sudaroma visuomeniniais pagrindais veikianti Mėgėjų žvejybos taryba.

2. Mėgėjų žvejybos taryba sudaroma iš šių institucijų ir veiklos sričių atstovų:

1) Žemės ūkio ministerijos ar jai pavaldžių institucijų – 2 atstovai;

2) Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų – 2 atstovai;

3) Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos – 1 atstovas;

4) žvejų mėgėjų asociacijų – 4 atstovai;

5) asocijuotų žvejybos ploto naudotojų – 4 atstovai;

6) žuvininkystės mokslo institucijų – 3 atstovai;

7) mėgėjų žvejybos srities visuomenės informavimo priemonių – 2 atstovai.

3. Mėgėjų žvejybos tarybos sudėtį ir nuostatus tvirtina aplinkos ministras ir žemės ūkio ministras.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

LEIDIMAI NAUDOTI ŽVEJYBOS PLOTĄ

6 straipsnis. Leidimai naudoti žvejybos plotą

1. Valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose gali būti išduodami leidimai naudoti žvejybos plotą. Viename vandens telkinyje išduodamas tik vienas leidimas naudoti žvejybos plotą.

2. Leidimai naudoti žvejybos plotą upėse ir į Žuvininkystės vandens telkinių, į kuriuos leidimai naudoti žvejybos plotą neišduodami, sąrašą įrašytuose vandens telkiniuose neišduodami. Žuvininkystės vandens telkinių, į kuriuos leidimai naudoti žvejybos plotą neišduodami, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija.

3. Vandens telkiniai, į kuriuos neišduodami leidimai naudoti žvejybos plotą, yra:

1) upės;

2) valstybiniuose rezervatuose ir valstybinių parkų rezervatuose esantys vandens telkiniai;

3) vertingų gamtinių kompleksų ir biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu ypač svarbūs vandens telkiniai;

4) žuvų migracijai, nerštui ypač svarbūs vandens telkiniai;

5) rekreacijai svarbūs vandens telkiniai.

4. Sprendimus suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priima vandens telkinio valdytojas, suderinęs su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija.

5. Sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą didesniame kaip 100 ha valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje negali būti priimamas tol, kol tame žuvininkystės vandens telkinyje Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka neatlikti žuvų išteklių tyrimai. Žuvų išteklių tyrimai atliekami ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki sprendimo išduoti leidimą naudoti žvejybos plotą priėmimo ir paskutiniais leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo metais.

6. Vandens telkinio valdytojas, vadovaudamasis Aplinkos ministerijos patvirtintais vandens telkinių tvarkymo tipiniais planais ir atsižvelgdamas į to žuvininkystės vandens telkinio žuvų išteklių tyrimų duomenis, tvirtina žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos vandens telkinyje priemonių planą. Šis planas patvirtinamas iki sprendimo suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priėmimo, su šiuo planu supažindinami asmenys, pretenduojantys gauti leidimą naudoti žvejybos plotą.

7. Leidimų naudoti žvejybos plotą išdavimo ir panaikinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Leidimus naudoti žvejybos plotą išduoda Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

8. Leidimas naudoti žvejybos plotą išduodamas juridiniam, fiziniam asmeniui, kitai organizacijai arba juridinio asmens ar kitos organizacijos filialui.

9. Sprendimą išduoti leidimą naudoti žvejybos plotą kartu su patvirtintu žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos vandens telkinyje priemonių planu vandens telkinio valdytojas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo pateikia Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai.

7 straipsnis. Sprendimų suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priėmimo būdai

1. Vandens telkinio valdytojo sprendimai suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priimami aukciono būdu arba be aukciono.

2. Be aukciono priimamas sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą:

1) paskutiniam žvejybos ploto naudotojui, tinkamai vykdžiusiam leidimo naudoti žvejybos plotą įpareigojimus;

2) asmeniui, užsiimančiam akvakultūra ir naudojančiam vandenį iš tų žuvininkystės vandens telkinių žuvininkystės tvenkiniams užpildyti, žuvims veisti ar auginti;

3) ne mažesnės negu pusė to žuvininkystės vandens telkinio dalies savininkui.

3. Jeigu yra keli asmenys, kuriems sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priimamas be aukciono, tarp jų rengiamas uždaras aukcionas.

4. Jeigu sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą nepriimamas be aukciono ar uždarame aukcione, rengiamas atviras aukcionas.

5. Aukcionus rengia vandens telkinių valdytojai pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Aukcionas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo bent vienas pretendentas, už teisę naudoti žvejybos plotą pasiūlęs mokestį, ne mažesnį už Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą pradinį mokesčio dyd<