Kryžiaus šentinimas

2017-11-24

 

Kryžiaus šventinimas

 

Kėdainių rajono medžiotojų klubas „Šventybrastis“ 2013 metais Kūjėnų kaime Vilainių seniūnijoje Kėdainių rajone įsigijo sodybą, kurioje šalia kelio stovėjo kryžius su užrašu „Kūjėniečiams partizanams ir tremtiniams atminti“.

Nepriklausomybės pirmais metais pastatytas kryžius išstovėjo virš 20 metų. Laikas padarė savo darbą, kryžius nupuvo ir nugriuvo. Klubo nariai vadovaujami pirmininko Antano Karoso nutarė padaryti ir pastatyti naują kryžių. Idėja virto tikrove. Ją įgyvendino klubo narys – tautodailininkas Audronius Vaidalauskas. Klubo nariai aktyviai dalyvavo kryžiaus pastatymo parengiamuosiuose darbuose, gerbūvio tvarkyme. Po darbščios vasaros, didžiųjų darbų metui pasibaigus, kai į saugyklas baigiamos gabenti paskutinės laukų gėrybės buvo nutarta pašventinti Kūjėnų kaimo kryžių. Kryžius sujungė žmones sukviesdamas čia Kūjėnų kaimo ir aplinkinių kaimų bendruomenių narius, klubo medžiotojus, ūkininkus, gamtosaugininkus, seniūnijų vadovus ir darbuotojus, žiniasklaidos atstovus. Savo atvykimu kryžiaus šventinimo iškilmes pagerbė Aplinkos ministerijos saugomų teritorijų tarnybos atstovas Laimutis Budrys, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas. Klubo pirmininkas pradėdamas šventinimo iškilmes kalbėjo. Kryžius – šventas simbolis, pagrindinis krikščionybės simbolis. Su kryžiumi žmogus gimsta, su kryžiumi artimiausius, brangius žmones palydime į amžinybę. Norim padėkoti visiems atvykusiems, kryžių padariusiam klubo nariui – auksarankiui Audroniui Vaidalauskui, kuris padovanojo mums šį nuostabų kūrinį. Ši diena rimties ir susimąstymo valandos. Pamastykim apie mūsų tautos praeitį, nulenkim galvas prieš kitų kančias, pasverkim kasdienos veiklos ir kiekvienos gyvenimo minutės prasmę. Stalininės valdžios siekta Lietuvą sunaikinti. Bandyta išvežti mūsų laisvę, mūsų tikėjimą gyvenimu, ateitimi, skubėta ištremti tautos dvasią, palikti be atminties. Apie tai kalba skaičiai. Partizanų kovos laikotarpiu 1944 – 1953 m., dėl Lietuvos nepriklausomybės žuvo virš 30 tūkstančių Lietuvos partizanų ir rėmėjų. Jų tarpe ir Kūjėnų kaimo gyventojai. Deportuotų asmenų skaičius Lietuvoje beveik 300 tūkstančių, sovietiniuose lageriuose sušaudyta ir mirė apie 23 tūkstančius Lietuvos kalinių. Tremtyje žuvo 28 tūkstančiai tremtinių. Bendras mirusiųjų skaičius virš 50 tūkstančių. Aukos ne tik žuvusieji ir tremtiniai. Aukos ir tie kurie buvo priversti meluoti, žudyti, patikėti ir kitus tikinti mistinėmis idėjomis. Siūlau žuvusių, mirusių atminimą pagerbti tylos minute.

Ačiū.

Šiandiena mes vėl atidengiame paminklą Kūjėniečiams tremtiniams – partizanams atminti. Tegul čia bus ir toliau visų buvusių Kūjėnų kaimo gyventojų, amžinu miegu miegančių Sibiro platybėse, Lietuvoje, Kėdainių krašte simbolinis kapas. Tegul čia bus ta susimąstymo, pagarbos ir kančios vieta, kur galėtų parymoti tremtinių ir partizanų artimieji, padėti gėlių, uždegti žvakę, kur galėtų sustoti ir nulenkti galvas pro šalį einantieji. Kryžiaus šventinamas – malda, o malda visada santykis su Dievu. Antanas Karosas pakvietė pašventinti kryžių Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos parapijos kleboną Gražvydą Geresionį. Po pašventinimo buvo giedamos giesmės, uždegamos žvakutės prie šventinto kryžiaus. Mes tikime, kad šis kryžius tarnaus mūsų sieloms. Pašventintas kryžius sutiks ir palydės važiuojančius, einančius šiuo keliu. Iškilmėse kalbėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Tarybos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas, Aplinkos ministerijos saugomų teritorijų tarnybos darbuotojas Laimutis Budrys. Jie dėkojo klubo vadovybei, medžiotojams už kilnų ir dvasingą darbą pastatant ir iškilmingai pašventinant kryžių, už dalykišką bendradarbiavimą medžiotojų su kaimo bendruomene, ūkininkais ir seniūnijomis. Kalbėjęs Seimo nario Dariaus Kaminsko padėjėjas Arūnas Kacevičius seimo nario vardu padėkojo už renginį, pakvietimą jame dalyvauti, už medžiotojų ir kaimo bendruomenės ryšių stiprinimą.Bendruomenės vardu padėkos žodį medžiotojams ir klubo vadovybei tarė Gražina Maršalkienė.

Po kryžiaus pašventinimo iškilmių klubo nariai bendravo su vietos ūkininkais, kaimo bendruomenės nariais, svečiais.

 

Antanas Karosas